kūniškumo aspektas eksperimento metu buvo ištirtas mažiau, tačiau sužadino daugiausia ambicijų ir spekuliacijų. kolektyvinio sapnavimo dirbtuvių metu buvo padaryti keli pastebėjimai apie kūno poziciją bei fizines miegojimo erdvės kokybes ir jų įtaką miegui:

_miego kokybė ir komfortas priklauso nuo pagrindo kietumo (ar minkštumo);
_daliai dalyvių patiko miegoti improvizuotame „lopšyje“, sukonstruotame iš lenktos formos fotelių atlošų: konstrukcija apgaubė kūną sudarydama apkabinimo iliuziją, išlenktumas priminė švelniai besisupančią kūdikio lovelę, sužadino saugumo jausmą;
_stiprus kūno judesių suvaržymas, kūno apvyniojimas, apgaubimas buvo apsvarstytas kaip viena iš hipotetiškų priemonių skirtų nusiraminti prieš miegą, panaši taktika naudojama kūdikiams vynioti.

kiekvienoje miego stadijoje kūnas elgiasi skirtingai. naktinis, nevalingas judėjimas gali atskleisti sapno intensyvumą ar ritmiką. ar judėsių restrikcija suvaržys sapną? gal tie, kurie intensyviai blaškosi pataluose, rezultate keliasi labiau pavargę, nei pailsėję? gal kūno įtvirtinimas archetipiškoje, į būties pradą nukeliančioje pozicijoje pagreitins nemigos kalinių užmigimo procesą? ar kūno stabilizavimas, surakinimas taps raminamuoju vaistu, ar kankinimo priemone? gal tai – išsigelbėjimas somnambulikams?

_įkūnyk sapną_

šiam eksperimentui siūloma pasiūti sugestyvius miego rūbus: dizaino sprendimai, pasiskolinti iš kūdikių vystymo tradicijos ar negera reputacija pagarsėjusių tardymo marškinių, paverčia rūbą tam tikra „kepimo forma“, į kurią nugulęs kūnas privalės priimti jos brukamą pozciją. galimi keli medžiaginiai sprendimai tam pačiam rūbo konstruktui: natūralus, plonas, kvėpuojantis audinys (medvilnė, linas, viskozė) ar storas, šiltas, minkštas ir izoliuojantis (pliušas, flisas).

kūno formavimas[PASIRUOŠIMAS]

_daromas ergonominis ir antropometrinis žmogaus kūno tyrimas. turimi omenyje vyriški ir moteriški skirtingų ūgių, sudėjimų ir tipų kūnai. ieškoma universalaus dizaino sprendimo;
_paruošiami 2 prototipai:
_1_kategoriška kūno formavimo priemonė: rūbas siūnamas su konkrečios, numatytos kūno padėties kontūrų apibrėžimu, jokie pozicijos pokyčiai nėra įmanomi;
_2_lanksti kūno formavimo priemonė: rūbas yra pritaikomas pagal eksperimento poreikį ir sapnuotojo (dis)komfortą, galima prisegti/atsegti, pririšti/atrišti, suveržti/atleisti ir tam tikrus elementus.
_kiekvienas iš prototipų gaminamas 2 skirtingose medžiaginėse adaptacijose: naudojami kontrastingi audiniai, vienas turi kuo labiau priminti patogių naktinių ar apatinių rūbų audinio pojūtį, kitas turėtų kurti apkloto, kokono, antklodės ar apvalkalo įspūdį.

kūno formavimas[EIGA]

_eksperimentui atrenkami keli sapnuotojai-savanoriai, kurie naktį kūną formuojančiame rūbe praleidžia arba suteiktoje erdvėje, arba savo namuose;
_kiekvienas sapnuotojas išbando a)tą pačią kūno poziciją skirtinguose medžiaginiuose sprendimuose, b)skirtingas kūno pozicijas to paties audinio rūbe, c)skiria daugiau laiko eksperimentui ir išbando visas aukščiau išvardintas variacijas.
_sapnuotojas eksperimento eigoje užpildo du klausimynus: vieną prieš einant miegoti – apie miegojimo įpročiūs, pastebėtą judrumą, preferuojamą aprangą, patalynę ir bendras fizinio pobūdžio sąlygas; antrą – iš ryto, apie bendrą patirtį. ypatingas dėmesys skiriamas savijautos ir sapno sąsajai.

tikimąsi:

_atrasti sąsają tarp sapno ir fiziškumo;
_ieškoti archetipinės, universaliai saugios, fiziologiškai veiksmingos ir nekenksmingos kūno padėties, palankiausios miegui;
_ieškoti bendrų motyvų eksperimento dalyvių sapnuose;
_generuoti košmarą ar kūdikišką palaimą.