„Avoidless architecture and communities” bendrystės formavimo dirbtuvės - tušo liejimas, Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos Ligoninė
Derėtų pabrėžti, kad šie susitikimai skirti ieškant būdų lygiavertiškai susipažinti su skirtingais pastato naudotojais, sukurti tvararius ryšius/ bendrystę. Antrojo susitikimo metu didžiausias iššūkis – išsitempęs susitarimo/ patvirtinimo užsiėmimui gavimo laikas. Ypač kai esi žmogus iš išorės, o dar ir nelabai visiems aiškiai suprantamais tikslais. Bandyme susitarti dalyvauja daug žmonių.
Ligoninės komunikacijos atstovė (padeda strateguoti su kuo ir kada reiktų susisiekti, koreguoja kvietimą, kvietimu pasidalina vidiniame ligoninės interneto puslapyje), įvairių skyrių vedėjai (įvertina pacientų galimybes dalyvauti užsiėmimuose/ nukreipiantys informaciją (pavieniams) pacientams), vadovybė (susipažįsta su iniciatyva/ jos gairėm, gauna galutinę renginio programą/ kvietimą ir ją patvirtina), vadovybės administratorius (perduoda žinią – atspausdina skelbimą ir įdeda į ligoninės vidinę komunikacijos pašto dėžutę), skyrių personalas (pakabinti rastą kvietimą skelbimų lentoje), skyrių slaugai/ darbuotojai (atlydi pacientus į užsiėmimo vietą.). Nepaisant to, jog kvietime yra nurodyta, kad renginys skirtas visai RVPL bendruomenei, t.y. pacientams, jų artimiesiems, slaugams, gydytojams, administracijai, personalui, vadovybei, kvietimas suvokiamas kaip skirtas tik vienai grupei – pacientams. Pakvietus prisijungti prie užsiėmimo atvykusius lydinčiuosius asmenims (slaugus ar darbuotojus) veide išnyra pasimetimas ir nesupratimas – kodėl ir jiems tai skirta? Dalis iš atvykusių darbuotojų prisijungė, kiti – sėdėjo šone ir stebėjo. Šiam renginiui buvo parinktas būdas bendrystei kultyvuoti – tušo liejimas. Išankstinių žinių nereikalaujantis užsiėmimas, įvardinamas kaip priemonė nurimti/ atsipalaiduoti. Darbas, kaip reiškinys turi tendenciją nuvarginti jį atliekantįjį, todėl šis susitikimas tiek nualintam RVPL pacientui, tiek rūpesčių ir darbo apgaubtam darbuotojams.
Dalyvaujantiesiems buvo leidžiamos keletas dainų, siūloma pasiklausyti, o beklausant laisvai su skirtingomis priemonėmis lieti spalvas. Po piešinio/ muzikos kūrinio po vieną pasisakydavome kaip jautėmės proceso metu, ką išgyvenome.
Marius Lukošiūnas – dirbtuvių dalyvis, nepriklausantis RVPL bendruomenei
“Atvykau pusvalandžiu pavėlavęs bet labai mielai buvau priimtas, nežinojau nei vardų, nei ar atvyko kaip svečias ar kaip ligoninės lankytojas. Pora minučių kol supratau, kad ne jie ‘kažkokie kitokie’, o aš su savo kažkokiais įsivaizdavimais. Beliko vienas gražus – Mes. Skirtingi lapų dydžiai, skirtingi muzikiniai kūriniai, skirtingos nuotaikos, skirtingi ir piešiniai gavos kiekvienam:) Neabejoju, kad kiekvienas išsinešėm ne tik tušu apipaišytus delnus, bet ir dalelę labai gero šviesaus jausmo.”
Evelina Bartusevičiūtė – sumanytoja, organizatorė, Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos Ligoninės 4, 7, 9 skyriaus pacientai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai – bendrystės bendraautoriai