Miesto erdvių tyrime dalyvauja du komponentai – nekontroliuojamos teritorijos, į miesto infrastruktūrinį kontekstą nepatenkančios erdvės, ir kontrolė – tyrimo kontekstas – suplanuota miesto aplinka, kitaip ne sistema ir sistema. 

Akivaizdu, kad sistema yra būtina, kaip miesto funkcionavimą užtikrinanti priemonė, visgi “ne sisteminių” teritorijų egzistavimas turėtų būti taip pat skatinamas, neskubant jų taisyti, dailinti ar naikinti. Šių laisvų zonų dėka patiriame autentiškas nenuspėjamas patirtis, aplinkai suteikiamos naujos kompleksinės reikšmės ir veiklos, miestai netampa vienodais bendriniais kraštovaizdžiais. 

Norėdama savo erdvinius tyrimus perkelti į praktiką, pradėjau ieškoti “kalbos” kuri perteiktų abi sampratas – sistemą ir ne sistemą. Taip gimė interaktyvios instaliacijos idėja, kurioje pasirinktinai egzistuoja ir sistema ir chaosas. Instaliacijos pagrindą sudaro du priešingi elementai – miesto audinys, standartinė šaligatvio plytelė, tai, kas paprastai yra fiksuota, nejudinama ir reprezentuoja kontroliuojamą miesto erdvę, ir laisvė ją dėlioti pagal savo norus, galimybė kurti savo simuliuotą nekontroliuojamą realybę. Darbo maketas tapo ir praktiniu įrankiu, siekiant suvokti kas yra sistema, ne sistema ir erdvė tarp jų.