Laura Norkūnaitė, Eksperimentų platformoje tyrinėjanti miesto greičių sluoksnius, pakvietė kitaip pamatyti centrinio Helsinkio erdves. Laura, lydima mentoriaus Vano Ksnelashvili, tiria greičių dimensijas urbanistiniame kontekste su projektu Miesto pagreičiai. Ieškodama linijinių, ciklinių ritmų, besiremdama poliritmijos, euritmijos ir aritmijos dėsniais, kuria greičių žemėlapius ir tikisi įžvelgti dėsningumus, kurie taptų dar vienu būdu perskaityti miestų gausą. Kartu leidomės patirti aktyvios Helsinkio miesto aikštės Narinkkatori, judrios gatvės Aleksanterinkatu ir Kaivopuisto parko. Kiekvienoje šių erdvių fiksavome pasirinktus elementus, kurie veikia judėjimą ir judančiuosius jose.

Lauros Norkūnaitės eksperimentas „Miesto pagreičiai“ rezidencijoje Helsinkyje. Nuotraukos Ikko Alaska

Eksperimentiniam tyrimui naudojome folijos atspaudus, bičių vašką, kuris besilydydamas įgauna ertmių formas, cianotipijos fotografavimo metodą, skenavimo aparatą bei garso įrašytuvą. Įsijautę į tyrėjų vaidmenį ir šių nekasdienių įrankių įgalinti, leidomės pažinti miestą klaupdamiesi ant grindinio, liesdami jo paviršius, vyniodami durų rankenas, suoliukų detales į foliją, vaikščiodami prispaudę prie krūtinės cianotipijų lapus, ir kartkartėmis juos atverdami žaižaruojančių šešėlių atspaudui. Būdami parke sužinojome, kad tarp jo ir nuo kranto matomos salos driekiasi povandeninis tunelis, naudojamas tik avarinėmis situacijomis arba kariuomenės reikmėms. Kaip šis nematomas sluoksnis veikia vandens, jo gyventojų, salos, parko ritmą? Šis žaismingas veikimas intensyviai naudojamose miesto erdvėse leido įžvelgti jų daugiasluoksnišką gyvenimą, sukurti naujas judėjimo trajektorijas ir savaip lėtinti rutinišką erdvių ritmą.

Lauros Norkūnaitės eksperimentas „Miesto pagreičiai“ rezidencijoje Helsinkyje. Nuotraukos Ikko Alaska