Vizito Kopenhagos architektūros bienalėje metu architektė ir tyrėja Laura Norkūnaitė kvietė į kolektyvinį pasakojimo eksperimentą Kopenhagos Rådhuspladsen aikštėje. Dalyviai, stebėdami, kartografuodami ir įsikišdami į kasdienius aikštės srautus buvo paskatinti atrasti paslėptus aikštės greičius ir ritmus. Stebėdami jos veikėjus – tiek žmones, tiek ne žmones – eksperimento dalyviai aikštės sluoksnius sujungė į naratyvines kilpas – istorijas apie tai, kaip žmonės, objektai ir infrastruktūra veikia vienas kitą. Rådhuspladsen iš orientyro tapo scena, kurioje persidengiančios istorijos atskleidė miestą kaip unikalių, tarpusavyje glaudžiai persipynusių gyvenimų tinklą.

Lauros Norkūnaitės eksperimento pristatymas Kopenhagos architektūros bienalėje. Nuotraukos Eline Nesje

Dalyviai pasiskirstė komandomis ir gavo skirtingas užuominas kokius aikštės veikėjus turės stebėti – nuo ventiliacijos angų, metro prieigų, grindinio plytelių, iki fontano, hot-dog’ų kiosko, balandžių ar skulptūrų ant pastatų fasadų. Kiekviena komanda leidosi į erdvės stebėjimo nuotykį, kurio pabaigoje, vadovaudamiesi paruoštais naratyviniais klausimais, turėjo parašyti istoriją apie Rådhuspladsen gyvenimą. Galiausiai, visa eksperimento komanda susibūrė jaukioje, lietingą aikštę nužvelgiančioje kavinėje, kur visi pasidalino sukurtomis istorijomis. Jų skirtingumas nustebino ir įrodė, kad erdvę galima patirti labai įvairialypiškai, priklausomai nuo to, kaip joje veiksi, į kokį sluoksnį įsižiūrėsi.

Lauros Norkūnaitės eksperimento pristatymas Kopenhagos architektūros bienalėje. Nuotraukos Eline Nesje