Mieloji, tikiuosi, mūsų mainai demistifikuos tavo vaiduoklius

Ši esė megaprojektus vaizduoja kaip vaiduoklius – manipuliuojančius laiku, supradimensinius ar hidriškus – kvestionuodama standartizuotą pakrančių plėtrą ir pretenzijas į jūros erdvę, siūlydama ritualus, žaidimus ir spekuliatyvų kartografavimą, siekiant atskleisti sistemines struktūras, įgalinti dialogą ir demistifikuoti augimu grindžiamus mitus.
2026 02 09

Miela Dykviete,
buvo gaila sužinoti, kad aplinkui tave vaidenasi pseudo-regeneracijos pažadai. Tavo simptominis vaiduokliškumas iš tiesų atrodo obsesyviai sisteminis. Tikiuosi, kad šių sistemų įvardijimas nuims dalį abejingumo prakeiksmo naštos.

Megaprojektai kaip vaiduokliai: indeksas

MANIPULIATORIAI LAIKU
Pasirodo dabartyje, bet priklauso praeičiai ar ateičiai: įgyvendinami skirtingų kadencijų metu, skirtingų kartų projektų vadovų;

NEMATOMUMAS
Sunkvežimiai nuverčia kalnus (perverža) iš slaptų lokacijų į aptvertas statybų aikšteles, kurdami naujas eismo arterijas. Poveikis labiau juntamas nei matomas – įtakoja kasdienes choreografijas, tačiau šaltinis lieka neatskleistas;

SUPRADIMENSIŠKUMAS
Įstaigų ir finansavimo schemų gausa – biudžetai ir kompleksiškumas, tokie abstraktūs, kad tampa beribiai; mastas, kuris apgaubia, o ne atsiskleidžia; 

HIDROS EFEKTAS
Nukirtus vieną galvą, Hidra užaugina dvi: iškeliant klausimą vienam programiniam aspektui, atsakoma kitų sąryšių gausa.

Kaip pagauti tai, kas nori likti pasislėpęs? Kaip formuoti kritinį diskursą, atskleidžiantį pasakiškus megaprojektų naratyvus? Galbūt ritualas padėtų tau išbristi.

I dalis, Helsinkis

Vaiduoklių medžiotojų partitūra

Užduoties aprašymas:
Tau pavesta dalyvauti diskusijoje tarp aktyvisto ir Helsinkio gyventojo. Tavo vaiduoklis –Kruunuvuorenranta generalinis planas, skirtas 13 tūkstančių gyventojų.

Potencialumo leidimas
Tau suteikiama teisė įsivaizduoti pasirinktos teritorijos potencialą už priskirto zonavimo plano ribų. Leidimas ją žymėti taip, kaip atrodo tinkama, suteikiamas eksperimentavimo teisių pagrindu. Tavęs prašoma įvardyti, kaip vertini savo teritorijos vertes, ir tuo remiantis jas įtvirtinti. Pažymėk potencialus žemėlapyje, kuris bus išverstas į potencialumų kadastrinį planą.

Descartes’o dėka erdvinė logika ir parceliavimas buvo informuoti abejingumu apčiuopiamai realybei. Vadovaujantis šiuo ir auksiniu efektyvumo pjūvio principais, neo-urbanizmas suformavo bekontekstes realybes – urbanistinius darinius, kurie replikuojami visame pasaulyje, palaimingoje standartizacijos užmarštyje.

II dalis, Kopenhaga

Baltijos jūros monopolija

Pakrančių ir pačios jūros erdvės urbanizacija pateikiama kaip augimo būtinybė. Vienas pavyzdžių – Danijoje esantis, tariamai žaliasis megaprojektas Lynetteholm 2070. Tai esamos pramoninės–kultūrinės teritorijos pertvarkymo projektas šiaurinėje Kopenhagos dalyje, praplėstas dirbtinės salos projektu. Jo katalizatorius ir finansinė schema – žemės vertės surinkimo mokestis (Land Value Capture): teritorija prisotinama finansiniu potencialu (prabangūs būstai, nauja infrastruktūra), kuris vėliau atperkama per mokesčius. Projektas remiasi priežasčių daugiskaitiškumu – „viskas viename“ tipo sprendimu, kuris tampa nepaliečiamas. Argumentų gausa sudaro tokią visumą, kurioje neįmanoma atskirti dalį. Tai pavyzdinis hidros mito / projekto atvejis. Jį palaiko oficialūs, politizuoti vizualizacijų renderiai – vizualinė retorika, žadanti nacionalinių nostalgiškų gamtos peizažų sugrįžimą arba nesibaigiančio miesto augimo ir ekonominės galios viziją.

Ką reiškia, šiame kontekste, žaisti su kapitalistine logika? „Baltijos jūros monopolis“ iš tikrųjų veikia priešingai – tai, kas prasideda kaip azarto vedamas pirkimo žaidimas, ilgainiui virsta derybomis ir diskusijomis tarp dalyvių apie tikruosius procesus, lemiančius jūros erdvės ignoravimą. Kaip galėtų atrodyti dialogas tarp Baltijos menkės ir jūrinio vėjo energetikos tiekėjo? Kaip erdvinės realybės suderina ar supriešina šiuos interesus ir kokiais būdais augimo logika ima veikti prieš pačią save?

Mieloji, tikiuosi, mūsų mainai demistifikuos tavo vaiduoklius. 

Su pagarba,
Gabriele