Įsivaizduoti nuolatiniam progresui nepaklustančias ateitis

„Liko nedaug laiko – tikrai nedaug – pasipriešinti. Turime mobilizuotis kai kurių pasaulių labui ir prieš kitus.“ Citata iš filmo „Donna Haraway: Story Telling for Earthly Survival“, žiūrėto Eksperimentų platformos rezidencijoje.

Eksperimentų platformos šeštasis sezonas prasidėjo visos komandos – mentorių, dalyvių ir kuratorių – susitikimu VARES rezidencijoje Valgoje, kur kartu leidomės į mus supančių pasaulių apmąstymus, kurdami terpę įsivaizduoti sterilumui, kontrolei, vartojimui ir nesibaigiančiam progresui nepaklustančias ateitis. Pažinti vieniems kitus ir pradėti vystyti eksperimentus padėjo vienos iš programos mentorių, Aušros Česnauskytės, vedamos neofuturistinės dirbtuvės, filmų peržiūros, diskusijos, gaminimas bei poilsis drauge. Tai buvo išskirtinė galimybė pradėti projektą nuo susitikimo gyvai erdvėje, itin atitinkančioje sezono temą, ir įsikvėpti eksperimentavimui.

VARES rezidencija, įsikūrusi ypatingoje vietoje, ant dviejų valstybių – Latvijos ir Estijos – ribos, pasiūlė dosnią aplinką įžengti į eksperimentinę būseną. Tai grupės jaunų architektų iš Estijos – Ulla Alla, Merilin Kaup, Mari Möldre ir Margus Tammik – įkurta erdvė, gyvuojanti jau trejus metus, kurios tikslas yra atrasti bei kurti alternatyvias erdvines praktikas. Ypatingas dėmesys čia skiriamas kritiškam architektūros disciplinos permąstymui, lėtųjų praktikų paieškoms, tradicinių amatų atgaivinimui bei naudotų medžiagų pritaikymui. Architektai šią erdvę įkūrė buvusiame mokyklos pastate, pastatytame dar 1905 metais. Pastatas priklauso Valgos miesto savivaldybei, kuri jo administravimą į jaunųjų architektų rankas perleido dvidešimčiai metų. Namas turi 15 koklinių krosnių, 14 kambarių, rūsį ir palėpę. Šias erdves sudaro bendra virtuvė, galerija, medžio dirbtuvės, biblioteka, sandėlis, skalbykla, bendra dušo erdvė ir 6 studijos, kur gyvena rezidentai. Vasaros sezono metu šią erdvę aplanko daugybė smalsių erdvės praktikų, menininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio. Dėmesingas, atidus, įgudęs ir rūpestingas rezidencijos iniciatorių požiūris į pastato erdves jaučiamas kiekvienoje detalėje – visi kambariai turi unikalų įvaizdį, sukurtą iš specialiai jiems pritaikytų, daugiausia pernaudotų, medžiagų, pačių sukonstruotų baldų, netikėtų, žaismingų elementų, spalvinių derinių. Kadangi pastatas labai senas, jo dabartiniai rūpintojai vis atranda netikėtų detalių, tokių kaip paslėptos durys ar netikėtos medžiagos, kurias dėmesingai architektūriškai įprasmina. Juokais jie vadina šį pastatą sluoksniuotu sausainiu. Ypatingos erdvės, kuriose praleidome daugiausiai laiko – tai bendra rezidencijos virtuvė ir su ja durimis besijungianti galerijos erdvė, kurios, kaip namo svetainė, kasdien suburia visus gyventojus drauge patirti gaminimo ir skanavimo džiaugsmus, aptarti dieną.

Per penkias dienas praleistas rezidencijoje, Eksperimentų platformos komanda gilinosi į programos temą „Sąveikų aplinkos“, siekdama kritiškai apmąstyti gludinamų ir vienodėjančių erdvių reiškinį ir pasvarstyti, kaip žmogaus kurtos aplinkos gali skatinti įtraukumą, empatiją ir atsparumą našumui bei kontrolei. Tai padaryti padėjo Aušros Česnauskytės, vienos iš kolektyvo „Neofuturistic Walks“ įkūrėjų, vedamos neofuturistinės dirbtuvės, kurių metu, pasitelkiant vaikščiojimo, spekuliatyvaus dizaino, neofuturistinio mąstymo ir vaidmenų žaidimų metodus, dalyvių ir mentorių duetai tyrinėjo Valgos (EE) ir Valkos (LV) miestų aplinkas, interpretuodami jas per savo vystomų eksperimentų prizmes. Pirmąją rezidencijos dieną visa Eksperimentų platformos komanda leidosi į tylųjį pasivaikščiojimą, kurį pakaitomis intuityviai vedė vis kitas narys, vaikščiojimo metu rinko žodžius, o po jo kūrė haiku. Pirmosios dienos popietę dirbtuvės tęsėsi antruoju pasivaikščiojimu, kurio metu dalyvių ir mentorių duetai, įsijautę į savo neofuturistinės subkultūros modelį, pasklido po Valgą ir Valką atlikti intuityvios miesto inspekcijos, naudojant dokumentaciją kaip įrankį stebėjimui. Antrąją dieną neofuturistinės dirbtuvės tęsėsi, dalyviams toliau stebint miestą ir kuriant bei pristatant savo subkultūrų portretus. Popietę vyko visos komandos įkvėpimų mainai – kiekvienas dalinosi įkvepiančiais menininkais, projektais, objektais, skaitiniais. Antrosios dienos vakaras buvo užbaigtas filmo „Donna Haraway: Story Telling for Earthly Survival“ peržiūra, kuri glaudžiai susisiejo su dieną vykusiomis dirbtuvėmis. Trečiąją dieną neofuturistinės dirbtuvės tęsėsi kolektyviniu ištraukos iš Byung-Chul Han knygos „Apie ritualų nunykimą. Šiuolaikybės topologija“ skaitymu ir teksto aptarimu, kurį lydėjo mentorių ir dalyvių duetų vystomų tematinių subkultūrų ritualų kūrimas ir pristatymai. Dirbtuvių pabaigą lydėjo pirmosios individualios mentorystės sesijos, skirtos aptarti ir suplanuoti kitus eksperimentų vykdymo žingsnius. Rezidenciją baigėme paskutine bendra vakariene ir kito ryto dviračių žygiu į Valkos mieste, žalumos oazėje įsikūrusią įspūdingą lauko estrados erdvę.

Šiuo metu, kupini rezidencijos įspūdžių, Eksperimentų platformos dalyviai įsibėgėja plėtodami savo idėjas su mentorių palyda nuotoliu ir planuojamais spontaniškas komandos susitikimais Architektūros fondo erdvėje. Uljana Kudriavceva ir Ieva Bagdonaitė, lydimos mentorės Ulla Alla, rezidencijoje tyrinėjo Valgos ir Valkos žaidimų erdves, kvestionuodamos jų sterilumą ir griežtumą bei kurdamos „Tobulo vaiko“ portretą. Jų tyrimas tęsis toliau stebint vaikų žaidimų erdves Vilniuje ir kuriant metodus fiksuoti šias įžvalgas. Guostė Marija Ringelytė, kurios mentorė yra Aušra Česnauskytė, rezidencijoje tyrinėjo miesto yrančius paviršius bei pamirštus kampelius, o jos apmąstymai krypo į medžiagų nyksmo, virsmo ir materialaus gedėjimo temas. Toliau Guostės tyrimas krypsta į naujos statybos erdvių stebėjimą Vilniuje ir materialią intervenciją kaip protesto formą. Tito Joneliūkščio ir Faustos Šeduikės, lydymų mentoriaus Pablo Encinas Alonso, rezidencijos metu išvystytas „Skundimosi ritualas“ išprovokavo įdomių diskusijų komandoje ir įkvėpė tolesniam idėjos plėtojimui – galbūt mieste galėtų rastis „Skundų paviljonas“, kuriame norintys ritualo formatu galėtų gyvai išreikšti nuomonę apie naujas ar esamas erdves. Laura Jančiauskaitė, kurios mentorė yra Ella Prokkola, rezidencijoje žvelgė į nežmogiškus pėdsakus, ieškodama augalų, iš kurių būtų galima pinti, bei svarstydama apie dialogą su nežmogiška būtybe. Buvo aptartas kalbėjimo su gyvūnais ritualas, prisiminta galvijų šaukimo (angl. cattle calling) dainavimo technika ir svarstyta, kaip tokį ritualą įgyvendinti šiandien. Eksperimentas siekia interpretuoti pynimą metaforiškai – kaip būdą kurti tarprūšinius santykius.

Eksperimentų platformoje vystomų tyrimų eigą galite sekti platformos interneto svetainėje. Rugpjūčio pabaigoje numatomas tarpinis eksperimentų aptarimas su visa projekto komanda, o lapkritį – atvira grupinė programos dalyvių paroda kultūros komplekse SODAS 2123.