1. kintančios šaknys

01 AUGALAS

„Noriu augti.“

Karklas ieško vandens, šviesos, maisto ir erdvės. Šaknimis jis skverbiasi gilyn, šakomis tiesiasi tolyn, tęsdamasis per patį augimą, per nuolatinį tapsmą.

Troškimas: augti ir tęstis.

02 MEDŽIAGA

„Noriu lenktis nelūždamas.“

Jis pasiduoda rankai, seka išlinkimą, įsilieja į pynimą ir keičiasi, tačiau iki galo savęs nepraranda. Jo stiprybė slypi tarp pasidavimo ir gebėjimo išlaikyti save.

Troškimas: lankstumas ir virsmas.

03 METAFORA

„Noriu lenktis, bet neišnykti.“

Karklas juda kartu su vėju ir spaudimu. Jo stiprybė slypi ne pasipriešinime, o gebėjime nusileisti jėgai ir vis tiek tęstis.

Troškimas: išlikti per lankstumą.

04 PRASMĖ

„Noriu tapti ryšiu.“

Viena šaka yra trapi. Susijungusios šakos tampa struktūra. Stiprybė atsiranda tarp jų – ten, kur tai, kas buvo atskira, ima veikti kaip viena visuma.

Troškimas: ryšys ir buvimas visuma.

05 KONCEPTAS

„Noriu likti.“

Karklas auga, yra nukertamas, džiūsta, suyra ir prasideda iš naujo. Jis neturi galutinės formos, o tik laikinus būvius.

Troškimas: nesibaigiantis virsmas.

06 ERDVĖS FORMUOTOJAS

„Noriu brėžti erdvę, o ne atskirti.“

Siena, kuri filtruoja, o ne užkerta. Prieglobstis, vis dar praleidžiantis šviesą ir orą. Slenkstis tarp vidaus ir išorės.

Troškimas: pralaidumas ir santykis.

07 ISTORIJA

„Noriu nešti tai, ką išmoko rankos.“

Kiekvienas lenkimas, mazgas, pynimas ir pjūvis neša savyje žinojimą. Karklas tampa susitikimo vieta tarp to, kas auga, ir to, ką išmoko žmogaus ranka.

Troškimas: atmintis per kūrimą.

08 SENASIS BALSAS

„Noriu išlikti gyvojo pasaulio dalimi.“

Vanduo, žemė, metų laikai, irimas, atsinaujinimas. Augimas ir išnykimas nėra priešybės, o to paties ciklo dalys.

Troškimas: priklausyti gyvybės tęstinumui.

09 NEŽMOGIŠKAS BALSAS

„Aš nieko iš tavęs nenoriu.“

Aš neaugu dėl tavęs. Aš nesilenkiu dėl tavęs. Aš netampu prieglobsčiu, medžiaga, atmintimi ar prasme. Šaknys juda tamsoje. Vanduo juda šaknimis. Medžiaga tampa žeme. Žemė vėl tampa manimi. Nėra galutinės formos. Tik mainai.

Troškimas: egzistuoti anapus troškimo.

2. sekant mintimis

Bet kas aš tokia, kad galėčiau žinoti, ko nori karklas?

Mėnesius bandžiau tai suprasti liesdama, lenkdama, pjaudama, pindama, laužydama ir vis pradėdama iš naujo. Tačiau kuo daugiau bandžiau, tuo mažiau buvau tikra. Galiausiai supratau, kad mėgindama įsivaizduoti karklo norus vis tiek kalbu iš savo pačios perspektyvos. Tai, ką laikau jo noru, neišvengiamai yra ir mano pačios projekcija.

Eksperimentavimas pamažu tapo abipusiu santykiu. Aš keičiau medžiagą, o ji savo ruožtu keitė mane. Jos pasipriešinimas, lūžiai ir netikėti atsakai vertė sulėtėti, suabejoti savo ketinimais ir bandyti iš naujo. Frustracija tapo būdu pažinti, suprasti.

Per medžiagą pradėjau matyti save. Norą kontroliuoti, nekantrumą, poreikį pasiekti galutinę formą. Būti viena su medžiaga nereiškia pačiai ja tapti. Veikiau leisti ribai tarp mūsų išblukti – nebe taip aiškiai žinoti, kur baigiuosi aš ir prasideda medžiaga.

Ar šis procesas gali tapti ir mano pačios virsmu? Ar tai, kas nuolat keičiasi ir formuojasi, gali įgauti fizinę formą? Ir kas nutinka tuomet, kai forma nebėra galutinis rezultatas, o ja tampa pats procesas?

3. besikaupiančios mintys

4. susitikimai su medžiaga

5. iš naujo, dar kartą ir vėl