• Aistė
  Ambrazevičiūtė

  Aistė Ambrazevičiūtė yra skaitmeninio meno kūrėja ir eksperimentinę architektūrą praktikuojanti architektė, gyvenanti Lietuvoje. Per hiperlokalios aplinkos pajutimą tekstūromis, jos praktika sustiprina kompleksiškus ir įvairialypius, tačiau dažnai nematomus pasaulius. Skaitmenines ir gamtines realijas jungianti praktika stimuliuoja meną pastebėti ir vizualizuoti neįsivaizduojamas įdomybes. Šiuo metu Aistė studijuoja doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje, kur tiria kerpių gramatiką.

• Anna
  KubelÍk

  Architektė, menininkė baigusi Architectural Association universitetą Londoje, vėliau tęsė meno ir eksperimentinių tyrimų karjerą Berlyne. Jos projektai yra paremti kolektyviniu darbo procesu, kuriame persipina mokslinė teorija su šokiu, muzika, instaliacijomis ir kinetiniu menu.

• Architecture uncomfortable
  workshop

  Dénes Emil Ghyczy ir Lukács Szederkényi, Budapešte įsikūrę architektūros biurą Architecture uncomfortable workshop. Be įprasto planavimo darbo, komanda nuolat stengiasi eksperimentuoti nedidelio mastelio projektuose. Viena didžiausių jų motyvacijų – šiuolaikinės liaudies architektūros supratimas. Jie nuolat ieško situacijų, kuriose komfortas atitinka realius žmogaus poreikius. Šiuo metu komanda dėsto architektūrą Budapešto Technologijos ir Ekonomikos universitete.

• Erika
  Henriksson

  Architektė, dirbanti architektūros, meno, amatų ir tyrimų paribyje. Jos kompetencijų sritys yra praktika pagrįstas tyrimas, sąryšių žinojimo formavimas ir nedidelio poveikio statybos metodai. Erikos darbuose pasikartoja ekologijos, socialinės, materialumo sąryšių temos, rūpestis ir paties gyvenimo kvestionavimas.

• Ewa
  Effiom

  Ewa Effiom – Londone gyvenantis belgų ir nigeriečių kilmės architektas, rašytojas ir prodiuseris. Buvo narys „Architecture Foundation“ antrojoje naujųjų architektūros rašytojų grupėje, kurios veikla baigėsi kritikų pripažinta viešąja programa. Mitologija, kolektyvinis identitetas, populiarioji kultūra ir glaudūs šių sričių ryšiai su žmogaus sukurta aplinka – centrinės jo darbų temos, daugiausia dėmesio skiriant mitologijai ir folklorui, įvairių subkultų siejamų su erdve. Ewa darbai publikuoti įvairiuose architektūros ir kultūros leidiniuose, tarp kurių – „Architect's Newspaper“, „Dwell“, „AJ“, „ICON“, „Wallpaper“, “Frame“ ir „OnOffice“. Jo darbas „Architektūra, pastatai ir išsaugojimas“ žurnale „MAJA“ buvo nominuotas 2022 m. Estijos architektūros apdovanojimuose, o 2021 m. Talino architektūros bienalės kuratorių konkurse jo pasiūlymas „Adaptive Re-use“ (angl. „Pakartotinis pritaikymas“) užėmė antrąją vietą. 2021 m. įvyko ir Ewa filmo „Eagle Mansion“ premjera miesto filmų festivalyje Perte, vėliau filmas parodytas ir 2022 m. Melburno dizaino savaitėje. 2022 m. Ewa buvo atrinktas dalyvauti Kanados architektūros centro organizuojamoje „How Not To Be A Developer“ (liet. „Kaip nebūti vystytoju“); tais pačiais metais įvyko ir antrojo jo filmo „Beck Road“ premjera festivalyje „Open City“. Netrukus šis filmas buvo parodytas 18-ojoje Venecijos architektūros bienalėje „Ateities laboratorija“, kaip kuratorės Lesley Lokko viešosios programos „Karnavalas“ dalis. 2023 m. tapęs Britų tarybos Venecijos stipendijos mentoriumi ir LINA stipendininku, Ewa taip pat yra buvęs Mančesterio architektūros mokyklos Architektūros ir urbanistikos magistrantūros programos docentas (šias pareigas ėjo iki 2022 m.), o šiuo metu yra vizituojantis kritikas Estijos technologijos institute ir Londono metropoliteno universitete.

• James
  Taylor-Foster

  Rašytojas, redaktorius, kultūros kritikas, dirbantis su architektūra, dizainu, e-kultūra ir technologijomis. ArkDes šiuolaikinės architektūros ir dizaino centro kuratorius, redaktorius ArchDaily portale, 2016 Nordic Pavilion parodos kuratorius, 2016 metais vykusioje Venecijos bienalėje.

• Jürgen
  Bey

  Dizaineris, vienas iš Studio Makkink & Bey įkūrėjų, nuo 2010 metų – direktorius Sandberg institute, kuriame erdvinio dizaino studijos remiasi šiuolaikinės kultūros ir visuomenės aktualijomis, įtraukiant meną ir politiką.

• Margarida
  Waco

  Margarida Waco yra Kambidos-Danijos architektė, rašytoja ir švietėja. Ji yra asocijuota lektorė ir magistrantūros studijų programos vadovė Londono Karališkajame meno koledže, taip pat patariančioji redaktorė žurnale „The Funambulist“. Margarida darbai buvo pristatyti tarptautiniu mastu, įskaitant 18-ąją Venecijos architektūros bienalę, Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejų, šiuolaikinį meno centrą „Palais de Tokyo“ ir Nyansapo afro-feministinį festivalį Paryžiuje, Malmės meno muziejų bei Čikagos architektūros bienalę. Jos tekstai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Afterall Journal“, „Ellipses Journal of Creative Research“, „Archive of Forgetfulness", „arcspace.com“. Ji yra knygos „Informal Horizons“ (2019) bendraautorė bei „The Funambulist“ žurnalo 32-ojo numerio „Panafrikanizmas“ (2020) ir „Homeplace – A Love Letter“ (2023) bendraredaktorė.

• Michou-Nanon
  de Bruijn

  Dizainerė Studio Makkink & Bey studijoje, architektūros magistro programos dėstytoja Amsterdamo Architektūros Akademijoje ir Hagos Karališkojoje menų akademijoje. Dirba meno tyrimų lauke, kuriame kelia sąryšio tarp privačios ir viešosios erdvės klausimą. Michou tyrimai aprėpia produkto, interjero, parodų dizainą, ateities vizijų kūrimą, kitų projektų ir renginių iniciavimą viešojoje erdvėje.

• Millonaliu
  

  Klodiana Millona (Albanija) ir Yuan Chun Liu (Taivanas) yra erdvės praktikai, tyrinėtojai ir pedagogai, įsikūrę Roterdame. Jų veikla sutelkta į sankirtą tarp nematomumo erdvėje politikos ir nematomų erdvinių praktikų dominuojančiuose užstatytos aplinkos naratyvuose. Jų tyrimai kvestionuoja erdvinę trūkių ekologiją per persipynusius socio-politinių įsivaizdavimų skaitymus, kuriais tarpininkaujama erdvinėmis reprezentacijomis. Klodiana šiuo metu dėstytojauja Hagos Karališkoje meno akademijoje ir kartu su Yuan Chun domisi įvairiomis nepriklausomomis pedagogikos formomis.

• Miodrag
  Kuč

  Tarpdisciplininio meno kūrėjas, urbanistikos teoretikas ir pedagogas, kurio darbuose tiriami kompleksiški sąryšiai tarp efemeriškų struktūrų, erdvinių apropriacijų ir miesto politikos. Miodrag studijavo miestų planavimą ir sociologiją Bauhaus universitete Veimare ir Tongji universitete Šanchajuje. Šiuo metu jis dirba hibridinės kultūros institucijos ZK/U Berlin (Menų ir urbanistikos centras, Berlyne) programų direktoriumi, tyrinėja kritinės miesto pedagogikos (ZEDucation) potencialą ir vietinių iniciatyvų vaidmenį tarpsektorinėje miesto plėtroje (Haus der Statistik).

• Océane
  Ragoucy

  Océane Ragoucy yra architektė, nepriklausoma kuratorė ir kritikė, vystanti savo praktika architektūros, meno ir ekologijos srityse. Jos projektai koncentruojasi į architektūros kūrimo būdus, ribines teritorijas, miestų veikimo struktūras ir ekologinius naratyvus. Océane dėsto Paryžiaus-Malaquais architektūros mokykloje bei kaip kviestinė redaktorė prisideda prie internetinio idėjų žurnale AOC. 2023 metais ji buvo pripažinta viena iš perspektyviausių jaunųjų Prancūzijos moterų balsų architektūroje pagal AMC žurnalą ir tapo LINA stipendininke. Šiuo metu Océane dirba prie tinklalaidžių serijos apie nematomus darbus Paryžiuje.

• Palace of Un/Learning
  

  Palace of Un/Learning įkūrė Bernadette Krejs ir Max Utech kaip erdvę, skirtą tyrinėti, derėtis ir dalytis kontrhegemoniškomis dizaino strategijomis, kuriomis siekiama kuo įvairesnės (queer-feministinės) miesto visuomenės.
  Bernadette Krejs (Ph.D.) yra architektė/tyrėja, dirbanti Vienos technologijos universitete (būsto ir dizaino padalinyje). Jos darbas žengia link tarpdisciplininės srities tarp architektūros, būsto ir vizualinės kultūros, kur ji kritiškai įsitraukia į įvairias estetines praktikas ir politiką. Max Utech yra architektas/tyrėjas, dirbantis Vienoje ir Paryžiuje urbanistikos, architektūros ir meno srityse. Jis dėsto Vienos technologijos universitete (būsto ir dizaino padalinyje), anksčiau dirbo Cité des Arts Paris ir ZK/U – Berlyno meno/urbanistikos centre.

• TAAT
  

  TAAT yra meno kolektyvas, kuriantis aplinką tausojančias instaliacijas, skirtas įkūnytiems žmonių ir „daugiau nei žmonių“ susitikimams. Kolektyvas veikia kaip tarpdisciplininė praktika, kuri svyruoja tarp meninių tyrimų, socialinės praktikos ir „bendramokymosi“. TAAT šiuo metu plečia „Encounter Portals“ – biologines struktūras, kurios prisideda prie regeneracinio koegzistavimo. Šie portalai yra ilgalaikio projekto HALL33 dalis. „Experiments’ Platform 2023“ programoje TAAT kolektyvą atstovauja Goda Verikaitė, Bregas Horemansas ir Gert-Jan Stam.

• Tevi Allan
  Mensah

  Tevi Allan Mensah gyvena ir dirba tarp Liono ir Paryžiaus. 2022 m. baigė Liono aukštąją nacionalinę architektūros mokyklą, ir toliau vysto asmeninę praktiką tarp architektūrinio projekto ir meninės kūrybos. Tevi Allan Mensah taip pat yra LINA platformos dalyvis.
  Šioje tarpdisciplininėje praktikoje susipina įvairios medijos: video, leidyba, instaliacijos, konstravimo ir mokslinių tyrimų projektai. Tevi Allan Mensah domina pasienio teritorijų įsivaizdavimas, taip pat architektūros kaip kolektyvinės komunikacijos priemonės galimybės.

• Xenia
  Adjoubei

  Architektė, Nikola-Lenivets meno parko įkūrėja, AdjoubeiScottWhitby studijos direktorė. Edukacinių ir kultūrinių projektų koordinatorė, kuruoja projektų tyrimus ir edukaciją projekte New Rural, kuriame kalbama apie kolektyvinio meno įtaką bendruomenėms, naujosios darbo ekonomikos požymius ir natūralių resursų svarbą ateityje.